Geologinės konsultacijos

Savo įmonę (Antano Noreikos IĮ „Gruntotyra“), kuri buvo įkurta 2010 metais, esu išregistravęs 2022.09.21. Per šios įmonės gyvavimo laikotarpį buvo atlikta beveik du tūkstančiai tyrimų neypatingiems ir nesudėtingiems statiniams, kurie nesudaro didelių apkrovų į gruntą. Jų pagalba suprojektuota ir pastatyta tūkstančiai įvairių statinių. Nei statybos, nei eksploatavimo laiku nebuvo gauta jokių pastabų dėl to, kad dėl geologinių priežasčių, kurios gali atsirasti dėl nepakankamo ar netinkamo grunto tyrimo, daromo rankiniu būdu, būtų vykusios ar vyksta pastatų deformacijos. 

Ši, dvylika metų vykusi, praktika parodė, kad mažaaukštei statybai, išskyrus Šiaurės Lietuvos karstinę zoną, nereikia sudėtingų geologinių tyrinėjimų, kuriems dabartiniu metu galiojantys griežti reikalavimai daugumoje atvejų yra pertekliniai. Mano, kaip inžinieriaus geologo, ilgametė patirtis parodė, kad, norint tinkamai suprojektuoti plokštuminius, juostinius, ar polinius pamatus, pakanka žinoti grunto sudėtį ir stiprumą ne giliau, kaip per porą metrų žemiau bet kokio pamato pado.

Šiuo klausimu aš konsultuoju statytojus tokiu būdu: statybos aikštelėje rankiniu 32mm skersmens grąžtu gręžiu du gręžinius, prieš tai atitinkamose vietose įkalęs specialų 25mm diametro zondą. Šio zondo pagalba nustatau grunto stiprumą (kietumą), o gręžimo metu, apžiūrėdamas grąžtu pakeliamą uolieną, įvertinu, ar ji yra molinė, ar smėlinė. 

Smulkesnis uolienų identifikavimas mažaaukštei statybai, nesukeliančiai didelių apkrovų į pagrindo gruntą, nėra būtinas. Gręžimo metu pamatuoju vandens pasirodymo ir nusistovėjimo lygius gręžskylėse. Visa tai darau, matant užsakovui. Jam paaiškinu, kaip konkrečiose sąlygose reiktų įrenginėti pamatus ir kokią jų konstrukciją rinktis. Konsultaciją pateikiu ir raštu. Tai visais atvejais kainuoja dvigubai-trigubai pigiau, negu sudėtingi inžineriniai geologiniai tyrinėjimai.

Inžinierius geologas-hidrogeologas, Antanas Noreika iš Gargždų, tel. 868820808.

Netinkamai įrengtas vandens gręžinys - nuostolis užsakovui

        Šiuo metu Žemaitijoje veikia per dešimt vandens gręžinius įrengiančių įmonių, turinčių tiems darbams išduotus Lietuvos geologijos tarnybos leidimus. Prieš penkis metus tokių įmonių buvo vos keletas. Taigi, užsakovams atsirado didelis pasirinkimas. Logiška galvoti, kad, didėjant konkurencijai, turėtų mažėti paslaugų kainos ir gerėti kokybė. O kaip yra iš tikrųjų?

Gruntų tyrimus vykdo Gargždų įmonė

     Šiemet pradeda veiklą geologo Antano Noreikos individuali įmonė „Gruntotyra“. Įmonei Lietuvos geologijos tarnybos 2010.11.16. išduotu leidimu tirti žemės gelmes nustatytos šios geologinių tyrimų rūšys:

1.Inžineriniai geologiniai (geotechniniai) tyrimai;

2.Ekogeologiniai tyrimai;

3.Nemetalinių naudingų iškasenų ir vertingų mineralų paieška ir žvalgyba;

4.Mechaninis tyrimo, eksploatacijos (išskyrus angliavandenilių) ir kitos paskirties gręžinių gręžimas bei likvidavimas.

Įmonėje dirba ilgą geologinių darbų patirtį turintys specialistai. Pagrindinė įmonės veikla kol kas yra gruntų inžineriniai geologiniai tyrinėjimai. Įmonė bendradarbiauja su kitomis geologinėmis įmonėmis, projektuotojais, statybininkais, gamtosaugininkais. Į ją gali kreiptis ir individualių gyvenamų namų statytojai, ūkininkai - visi suinteresuoti gauti greitas, nebrangias, kokybiškas, profesionalias geologines paslaugas.

Mus rasite Gargžduose (Vasario 16-osios g. 38-7). Skambinkite (tel. 868820808), rašykite (el. p. adresas: lainoreika@gmail.com). Mūsų konsultacijos nemokamos.

Inžinierius geologas ir hidrogeologas Antanas Noreika

Prie ko privedė konkurencija tarp įmonių, įrengiančių vandens gręžinius?

       Dažnai tenka išgirsti, kad lietuviai nesugeba susitarti ar pasidalinti. Nesinorėtų tuo tikėti, bet, kad taip kartais yra, puikiausiai rodo vandens gręžinius įrenginėjančių įmonių savininkų nepakankamas tarpusavio bendradarbiavimas, kuris privedė prie jų visiško nuskurdimo. Įmonės, stengdamosi gauti užsakymą, lenktyniauja tarp savęs, kuri pigiausiai atliks darbą. To lenktyniavimo rezultatas - nebėra įmonėms pelno: vandens gręžinio kaina pasidarė lygi savikainai.

       Iš užsakovų pusės žiūrint - šitokia konkurencija tik į gera. Bet ar taip yra iš tikrųjų? Ar užsakovas tikrai gauna gerą produktą, kokio tikisi, už mažiausią kainą? Ir - ar kaina visada būna tikrai maža - ar ji iš tikrųjų nepasidarė didesnė, negu gali būti?

Kokios turi būti gruntų inžinerinių geologinių tyrimų mažaaukštei statybai apimtys?

Pagal taisykles inžinerinių geologinių tyrimų darbai prasideda nuo užsakymo (užduoties), kuriame pateikiami būsimo statinio kontūrai ant sklypo toponuotraukos, aukštis, bei požeminės statinio dalies gylis. Nurodomos tiriamųjų gręžinių bei zondavimo taškų vietos ir gyliai (intervalai).

Praktika rodo, kad 90% užsakymų tyrimams ateina žodžiu, kuriuo išreiškiamas pageidavimas: “reikia padaryti geologiją”. Užsakovas pirmiausia domisi darbų kaina. Tai natūralu. Bet dažniausiai yra taip, kad kaina kainai nelygu. O tai priklauso nuo pradinių sąlygų, kurias būtina suprasti visiems būsimiems, ypač pradedantiems jauniems statytojams. Kas yra tos pradinės sąlygos?

Kaip parinkti šachtinio šulinio vietą?

Žmonės dažnai teiraujasi, kaip nustatyti vietą, kur turi būti kasamas paprasčiausias šachtinis šulinys. Atsakydami į šį klausimą, turime pasakyti, kad svarbiausia reikia išsiaiškinti, ar yra vandeningas sluoksnis.

   Patikimiausias būdas tai padaryti yra tiriamojo gręžinio išgręžimas sraigtinio gręžimo staklėmis. Jis yra nebrangus. Išgręžus tokį gręžinį, nustatoma žemės sluoksnių litologinė sudėtis ir hidrogeologinės sąlygos. Vandenį talpinančios uolienos yra smėlis, žvyras, plyšiuotos klintys. Molis ir molingos uolienos yra nelaidžios vandeniui. Visų pirma toks gręžinys gręžiamas toje vietoje, kur šeimininkui yra patogiausia šulinį turėti. Tiriamojo gręžinio pagalba nustačius, kad toje vietoje nėra vandeningo sluoksnio (nėra kolektoriaus), klausimas apie šachtinio šulinio kasimą turi iš karto atkristi, antraip tai bus tik beprasmis pinigų išleidimas. Galima dar paieškoti keletą variantų. Gali atsitikti, kad sklype pavyks kažkur surasti kitą vietą šuliniui, bet ji jau bus ne taip patogi, kaip reikėtų. Savininkas turi priimti sprendimą.

Kas yra gruntotyra ir kodėl būtina tirti gruntus?

   Gruntotyra yra viena iš inžinerinės geologijos mokslo disciplinų. Šios srities specialistai jau daugiau kaip penkiasdešimt metų ruošiami Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete. 

   Jau pats žodis „gruntotyra“ aiškiai lietuviškai nusako esmę, kurios tikslinti nebereikia.
   Gruntus galima tirti įvairiai. Bet statybų architektus gruntai domina kaip pagrindai, ant kurių bus projektuojami pamatai įvairios paskirties statiniams. Svarbiausia jiems yra įsitikinti, ar jų suprojektuotas statinys nesugrius ne tik dėl naudojamų statybinių medžiagų atsparumo, bet ir dėl apskaičiuotų laikančių konstrukcijų sugebėjimo išlaikyti tam tikras apkrovas.