Kuo rizikuoja statytojai, ieškodami pigių geologinių grunto tyrimų?

     Per interneto portalą www.ekspertai.lt tenka konsultuoti statybų užsakovus geologiniais klausimais. Žmonės teiraujasi, kaip pigiausiai įrengti pamatus, kaip pigiausiai galima įsirengti vandens gręžinį, kaip pigiausiai atlikti grunto tyrimus - visus domina ne kokybė, bet pigumas.
     Labai dažnai užsakovai, būdami ne specialistais, nusprendžia, kad grunto tyrimui pakaks vieno tiriamojo gręžinio. Ir, kreipdamiesi dėl tokio tyrimo, jie jau iš anksto žino, kad galvoja teisingai. O, kaip nekeista, pastaruoju metu atsiranda „tyrėjų“, kurie besąlygiškai sutinka su tokiu išankstiniu užsakovo nusistatymu - kad tik gauti užsakymą, nežiūrint į tai, kad tokiu būdu prisiima nepamatuotai didelę ir dažnai niekuo nepagrįstą atsakomybę.
     Neseniai vienas interesantas teiravosi - ką daryti?- jo namas, pastatytas prieš dvejus metus ant gręžtinių polinių pamatų, pradėjo smukti į žemę, o jo sienos - trūkinėti. Išsiaiškinome - pasirodo, pamatai įrengti visai neatlikus grunto tyrimų. Būna atvejų, kai grunto tyrimai lyg tai ir atlikti - ataskaita parašyta, viskas kaip priklauso. Ataskaitoje matosi, kad statybos aikštelės pagrindo gruntas labai tvirtas. O pastatytas namas griūna. Atlikus kontrolinį gruntų tyrimą, paaiškėja, kad pirminis tyrimas buvo „atliktas“ net neišvažiavus į vietą, t.y. sėdint kabinete. Ir, žinoma, labai pigiai. Panašių klausimų kaskart būna vis daugiau. Ką tai reiškia?
     O tai reiškia, visų pirma, kad didelė šiuolaikinių statytojų dalis yra pakankamai turtinga, kad gali pirkti brangias statybines medžiagas, žemės sklypus, bet ignoruojanti mokslo pasiekimus. Šie žmonės per daug pasitiki savo kompetencija visose srityse, tačiau tai nereiškia, jog darbą jie atlieka profesionaliai, o gruntotyros srityje, statyboje toks nusistatymas prilygsta žaidimui loterijoje. (“Kam tie tyrimai reikalingi - vis tiek į juos niekas nežiūrės?“,- su tokiu požiūriu geologinių tyrimų, jei nereikalauja projektuotojai, galima visai nedaryti, arba daroma minimaliai - dėl formalumo).
     Antra, tai reiškia, kad žmonės linkę nepagrįstai, nepamatuotai rizikingai taupyti ten, kur taupymas visiškai nepateisinamas.
     Trečia, tarp pačių tyrėjų yra daug tokių, kurie, neturėdami pakankamos kvalifikacijos ir gyvenimiškos patirties, ir, kas skaudžiausia, neturėdami kito (atsarginio) pragyvenimo šaltinio, degraduoja kaip specialistai - jie sutinka su bet kokiomis užsakovų diktuojamomis sąlygomis (jei užsakovas nusprendė, kad pakaks vieno tiriamo gręžinio - „tebūnie taip, kad tik jis nepabėgtų kitur“).
     Kokios turi būti minimalios inžinerinių geologinių grunto tyrimų statyboms apimtys, esame kalbėję ankstesniame savo straipsnyje. Čia tik pabrėšime, kad jokiu būdu negali pakakti vieno tiriamojo gręžinio net nesudėtingo pamato suprojektavimui dėl paprasčiausios priežasties - žemės sluoksniai nėra horizontalūs, o jų stipruminės savybės yra įvairios ir plote, ir gylyje. Gręžimu nustatoma tik grunto uolienų litologinė sudėtis. Dar būtinas zondavimas, kad nustatyti grunto stiprumą - sugebėjimą atlaikyti apkrovas. Pamatas sėda ne tiek dėl to, kad geologas padarė klaidą, nustatydamas uolienos pavadinimą, bet dėl to, kad, neištyręs jos fizinių mechaninių savybių, parodė ataskaitoje sluoksnį esantį pakankamai ar labai tvirtą, kad „pradžiuginti“ užsakovą.
     O dabar - kas liečia tokių darbų kainą. Apie ją kai kurie patys tyrėjai tarp savęs nebenori kalbėti. Negi tai tokia jau didelė paslaptis? Tarp vieno straipsnio komentarų radau pokalbį apie tyrimų kainą: „ ...man padarė dvi skyles (suprask - tiriamuosius gręžinius) - užmokėjau 400 Lt.“ Aš tikiu, kad  už „skylių“ padarymą, bet ne už tyrimo atlikimą galėjo sumokėti kalbėjusysis. Bet tikros pilno tyrimo medžiagos, kurios kvalifikuotas parengimas taip pat kainuoja, jis negalėjo gauti. Arba jam buvo pateikta fiktyvi ataskaita. Tokiu „tyrimu“ žmogus galės džiaugtis ir kitiems girtis tol, kol jo statomas namas nepradės griūti.
     Šiais laikais, kai namo statyba kainuoja vos ne pusę milijono, užsakovui ieškoti gruntų tyrimų už 400 Lt turi būti aiškiai rizikinga. Šioje vietoje perdėtas taupumas gali atsigręžti gerokai didesnėmis išlaidomis ir nekilnojamo turto vertės kritimu. Grunto geotechninis tyrimas - tai ne tik „dviejų skylių“ išgręžimas žemėje: tai - viena iš projektavimo stadijų, sekanti po toponuotraukos atlikimo. Tai darbas, susidedantis iš dviejų svarbių etapų - lauko darbų ir duomenų apdorojimo, analizės. Šiame darbe dalyvauja ir gręžėjai, ir geologai. Ataskaitos pateikimu darbas neužsibaigia: statybos eigoje geologas turi teikti visas reikiamas konsultacijas užsakovui, atsakydamas į iškylančius klausimus.
     Ką turi suprasti tyrėjas? Jis turi žinoti, kad, pateikęs geotechninių tyrimų medžiagą užsakovui ir iš jo paėmęs pinigus, lieka ilgame ryšyje su juo - ne tik kol bus pastatytas namas, bet dar labai ilgai jo eksploatavimo eigoje. Jis turi suprasti, kad pats užsakovas į tyrimų kainą stengsis neįtraukti paties svarbiausio dalyko - tyrėjo atsakomybės. Jei kas atsitiks blogo, užsakovas ir statybininkai visų pirma apkaltins geologus dėl galimai nekokybiškų tyrimų - teisme nepasiaiškinsi, kad tyrimą atlikai tik dalinai ir tai - tik dėl to, kad užsakovas nepilnai sumokėjo. Dalinių tyrimų nebūna. O nerealiai mažos kainos siūlymas užsakovams, tokiu būdu stengiantis gauti užsakymus, yra sumaišties įvedimas į rinką.
     Esu tikras, kad dabartiniu metu geologinių darbų rinkoje esanti sumaištis greitai išnyks. Ne tik inžineriniuose geologiniuose tyrinėjimuose, bet ir vandens gręžinių versle, kur daugelyje atvejų tyrimai iš viso neatliekami, o darbų vykdyme geologai net nedalyvauja. Naujų brangių namų eksploatavimo eigoje, net nepraėjus porai metų po pastatymo, daug kur trūkinėja sienos, skilinėja kampai, blogai darinėjasi durys ir langai. Visa tai - daugiausia dėl nekokybiškų grunto tyrimų, arba dėl visiško jų neatlikimo. Dažni atvejai, kai naujai įrengtas vandens gręžinys po mėnesio nebeduoda vandens. Žmonės supras, kad taupymas turi būti gerai apgalvotas ir rinksis specialistus ne pagal tai, kas pigiau „daro“, bet domėsis jų atliekamo darbo kokybe.


                                                                                      Inžinierius geologas Antanas Noreika

1 komentaras:

  1. Geri visai patarimai. O ir perkant namus, ne tik patiems statantis turbūt reikėtų pasidomėti ir vandentiekio gręžinio kokybe. Kiek teko žiūrėti, tai kur parduodamos sodybos skelbimuose niekas nepabrėžia jokios vandens kokybės.

    AtsakytiPanaikinti